Mokyklėlė vaikams

Archive for the ‘Vaikų lavinimas’ Category

Kokie tėvai nenorėtų, kad jų vaikų intelekto koeficientas būtų aukštesnis ir jie nuo pat ankstyvo amžiaus sugebėtų išnaudoti kiekvieną galimybę lengvai išmokti  ką nors naujo? Jau ne kartą ir ne du įrodyta, kad muzikos pamokos yra puikus būdas tai padaryti! Jau seniai žinoma, kad profesionaliai parengtos muzikos ir judesio pamokėlės suteikia labai daug mokymosi privalumų mažiems vaikams, ypač tokiose srityse kaip pažintinis, kalbos, fizinis bei socialinis vystymasis. Naujas tyrimas, atliktas Toronto universitete padeda mumsdar kartą  įrodydamas muzikos naudą mažiems vaikams. Neseniai paskelbtoje tyrimo ataskaitoje pateikiami įtikinami įrodymai, kad muzikos pamokos gali pagerinti vaikų IQ ir paspartinti intelekto vystymąsi. Tyrimas buvo atliekamas su grupe šešemečių vaikų, kuriems buvo paskirta lankyti muzikos pamokas, dramos pamokas, arba nelankyti tokių pamokų visai. Kadangi tyrėjai surado svarių įrodymų, jog muzikos pamokos padidina vaikų IQ, šis tyrimas buvo paskelbtas žurnalo Psychological Science 2011 metų rugpjūčio mėnesio numeryje. Štai trumpa ištrauka iš ataskaitos:

Tyrime dalyvaujantys vaikai gavo atlikti IQ testus prieš prasidedant tyrimui ir jau jam pasibaigus. Tyrimo rezultatai įrodė, kad IQ testų rezultatai, atlikti prieš pamokų lankymą ir joms pasibaigus, labiau padidėjo tiems vaikams, kurie lankė muzikos pamokėles, nei kitų dviejų grupių vaikams. Šie pagerėjimai akivaizdūs IQ testuose bei mokslo pasiekimuose.

Tyrime taip pat minima, kad dramos pamokas lankę vaikai įgauna geresnius prisitaikančio socialinio elgesio įgūdžius, kas ne taip ryškiai pastebima kitose dviejose grupėse. Tačiau šiame tyrime vaikų lavinimui buvo naudojamos tik standartinės pianino ir vokalo pamokos. Tokiose muzikos pamokėlėse, kuriose gausu bendravimo tarp vaikų ar tarp vaikų ir mokytojų, taip pat lavinama vaikų vaizduotė, šį dramos pamokų privalumą vaikai tikrai įgyja. Jie puikiai ruošiami mokyklai ir išmoksta bendrauti kitose socialinėse situacijose. Taigi, panašu, kad Kindermusik pamokėlėse gaunate visus privalumus iš karto! Ypač, kai pamokėles veda savo darbą mylintys profesionalai, tyrimais paremta bei patvirtinta programa paskatina vaikų visokeriopą vystymąsi ir įskiepija visą gyvenimą trunkančią meilę muzikai.

Estetikos suvokimas yra išskirtinė savybė, būdinga tik žmonėms. Norint išmokti suprasti garsų grožį (tai yra dalis estetikos suvokimo), reikia ugdyti klausymosi įgūdžius.

Kartais patys neįprasčiausi garsai ir gražiausi vaizdai gali paliesti jautriausias mūsų stygas. Tai gali atsitikti ir vaikams! Kai mokomės pastebėti grožį, klausytis jo, kalbėti apie gražius garsus, formuojame estetikos suvokimą, kurį vaikas tuęęrj,rės visą savo gyvenimą.

Mes, suaugusieji, atsakingi už tai, kad vaikai išmoktų tinkamai vertinti mus supantį grožį, o taip pat turime sukurti tokią aplinką, kuri padėtų vaikams pažadinti ir išsiugdyti estetikos pojūtį. Kad vaikas taptų tikrai kūrybingu, išmoktų ne stereotipiškai mastyti ir kurti, šis supratimas pirmiausiai turi būti išugdytas ir skatinamas.

Tokios paprastos veiklos, kaip pavyzdžiui įsivaizdavimas, kad vaikštome po vėjuotą mišką, pasakėlių apie vėją skaitymas ar bandymas įmituoti pučiančio vėjo garsus padeda vaikams pastebėti ir suprasti mus supantį gamtos grožį. Pasivaikščiojimai gamtoje, dainavimas, tapymas, piešimas, grojimas instrumentais, bandymas imituoti vienus ar kitus garsus – visa tai yra efektyvios priemonės lavinant vaikų estetikos suvokimą.

Štai keletas būtų, kurie gali padėti jūsų vaikams ugdyti estetikos jausmą:

1. Suteikite vaikams tokių patirčių, kurios padidintų jų estetikos suvokimo jausmą – pavyzdžiui lankykitės muziejuose, koncertuose, keliaukite gamtoje ir t.t. Tai galima daryti jau su pačiais mažiausiais vaikais – juk jie kaip kempinės, viską kas aplink siurbia į save.
2.  Pastebėkite ir parodykite vaikui grožį, kuris yra aplink mus – gamtoje, men ear muzikoje. Kalbėkitės apie tai, kas vaikui patinka ar nepatinka ir kodėl.
3. Su vaikais klausykitės geros kokybės muziką tiek namuose, tiek automobilyje ir pan. Supažindinkite vaiką su įvairių žanrų ir stilių muzika. Kalbėkite apie tai, ką girdite ir kaip tai veikia vaiką, kaip jis jaučiasi klausydamasis. Taip formuosite teisingą muzikinį supratimą.
4. Skatinkite, kad vaikas stengtųsi save išreikšti per muziką ar meną. Leiskite vaikui pasirinkti, kokią muziką jis nori klausytis, kol žaidžia ar daro kokį nors darbelį. Prieinamoje vietoje laikykite piešimo ar kitas saugias vaikams priemones, kad vaikas galėtų užsiimti menine veikla, kai tik jam kils noras tai daryti.
5. Neribokite vaiko fantazijos, leiskite jai atsiskleisti. Tai didelė dovana vaikui visam jo gyvenimui.

Dabar Europoje pastebima bendra tendencija ankstinti užsienio kalbų mokymo pradžią bei vaikus mokyti daugiau nei vienos užsienio kalbos.

Reikėtų mokėti 3 kalbas

Dabartinėse ES rekomendacijose patariama mokėti bent tris kalbas, neabejotina, kad praėjus keleriems metams ieškant darbo darbdaviai tikrai to reikalaus. Tuo tarpu Lietuva – vienintelė šalis ES, kur privalomam užsienio kalbos mokymui pradinėje mokykloje per metus skiriamų valandų skaičius trigubai mažesnis nei kitose šalyse. Taigi kada reikėtų mokyti vaikus užsienio kalbos, kad būtų išnaudotas jų didžiausias potencialas „sugerti“ žinias.

Kūdikių kalba – tarptautinė

Pirmuosius 6 mėn. kūdikiai „šneka“ naudodami 70 garsų, kurie sudaro visas pasaulio kalbas. Vėliau jie išmoksta kalbėti naudodami tik tuos garsus ir žodžius, kuriuos girdi savo aplinkoje, daugiausiai iš savo tėvų. Pirmųjų metų pabaigoje kūdikio smegenys praranda gebėjimą atskirti garsus tų kalbų, kurių vaikutis negirdi. Tai patvirtina tyrimai atlikti su japonų vaikais (šioje kalboje nėra garsų „l“ ir „r“). Japonų vaikai, kurie iki 9 mėn. nebuvo girdėję anglų kalbos (ar kitos kalbos, kurioje šie garsai yra), vėlesniame amžiuje nebegirdėjo skirtumo tarp garsų „l“ ir „r“. Taigi jau tokiame ankstyvame amžiuje reikia vaikus supažindinti su skirtingomis kalbomis – skaityti ir kalbėti jiems kalbomis, kurias moka tėveliai, leisti klausytis dainelių ir t. t. – tai palengvins kalbų mokymąsi vėliau. Tiesa, įrodyta, kad aktyvus bendravimas, žaidimas su vaiku daro daug didesnį poveikį nei, pavyzdžiui, DVD žiūrėjimas, o garso klausymas be vaizdinės medžiagos apskritai mažai prikausto mažų vaikų dėmesį.

Kanadiečių tyrimas

Toronto universiteto mokslininkė Ellen Bialystok atliko daugybę tyrimų su kanadiečių vaikais iš dvikalbių šeimų ir lygino juos su vaikais, kurių šeimoje kalbama tik viena kalba. Mokslininkė priėjo prie tokių išvadų: vaikai iš dvikalbių šeimų anksčiau pradeda skaityti, nes jie sugeba atpažinti ir rasti ryšius tarp raidžių ir garsų nematant objekto vaizdo ir supranta, kaip tas objektas apibūdinamas raštu. Taigi užsienio kalbos mokymasis labai ankstyvame amžiuje gali daryti didelę įtaką gebėjimui skaityti. Vaikai nuo 4 iki 8 metų iš dvikalbių šeimų, lyginant su vaikais, kurie užsienio kalbos nesimokė buvo stipriai pranašesni, kai reikėjo spręsti problemas ir naudoti kritinį mąstymą. Apskritai antros kalbos mokymasis daro teigiamą įtaką vaiko pažintiniam vystymuisi. Taip pat nustatyta, kad kuo ilgiau vaikas mokosi užsienio kalbos, tuo geresni būna jo rezultatai mokantis kitus dalykus, tarp jų ir matematiką. Tiesa, dviem kalbomis kalbančių vaikų kiekvienos kalbos žodynas buvo siauresnis, nei tik vieną kalbą mokančių vaikų.

Vaikai kalboms imlesni

Fonetinių įgūdžių vystymosi tyrimai taip pat patvirtino, kad vaikai, kurie girdi kitos kalbos garsus ir intonacijas ankstyvame amžiuje, lengviau išmoksta atskirti savo gimtosios kalbos žodžius. Šis gebėjimas atpažinti užsienio kalbos žodžius ir frazes skatina sukaupti dėmesį į savo kalbos garsus, o tuo pat metu gerina bendrą fonetinį suvokimą.

Be abejo, suaugusieji taip pat gali mokytis užsienio kalbą, įsiminti naujus žodžius. Tačiau kuo anksčiau vaikas pradeda mokytis užsienio kalbos, tuo didesni šansai, kad jis kalbės be akcento. Taigi būtų gaila neišnaudoti natūralaus vaikų sugebėjimo mokytis svarbiausiu laiku, kai išmokti antrą kalbą yra taip pat lengva, kaip ir išmokti pirmąją. Iki 50 procentų sugebėjimo mokytis įgyjama pirmaisiais gyvenimo metais, o kiti 30 procentų – iki 8 metų. Tai žinoma nereiškia, kad 50 ar 80 procentų žmogaus intelekto, išminties ar žinių yra suformuojama ankstyvoje vaikystėje. Tai tiesiog reiškia, kad per pirmuosius kelis gyvenimo metus vaikų smegenyse susiformuoja pagrindiniai mokymosi keliai, kuriais bus naudojamasi visą ateinantį gyvenimą.

Vaikai gali išmokti beveik viską

Jean Houston, knygos „Educating the Possible Human“ autorius yra pasakęs: „Vaikai gali išmokti beveik viską, jeigu jie šoka, ragauja, liečia, mato, girdi ir jaučia informaciją“.

Taigi šiame globalizuotame pasaulyje ankstyvas užsienio kalbos mokymasis gali padėti suprasti ir branginti skirtingas kultūras, vertybes. Gebėjimas kalbėti dviem ar daugiau kalbų sustiprina pažintinį vystymąsi, o kartu ir moko sukaupti dėmesį. Tai daro teigiamą įtaką tiek gimtosios kalbos, tiek kitų disciplinų mokymuisi. Kad ankstyvasis užsienio kalbos mokymas būtų naudingas, mokiniai turi būti teigiamai nusiteikę užsienio kalbos ir ja kalbančių žmonių atžvilgiu, mokymosi programa turi būti tinkamai paruošta, atsižvelgiant į besimokančiųjų amžių, reikalingi patyrę mokytojai, kurie ne tik kalba abiem kalbomis, bet yra kompetentingi, kad sėkmingai pritaikytų amžiui tinkančią mokymo metodologiją.